Ingaga Artist Statement

0K4A9125-2.jpg
 
 

It all started when...

Rašytinė poezija, skirtingai nei romanai, perteikia jausmus ir emocijas žodžiais, perteikdama grožį tiesiog per save. Aš savo darbais stengiuosi pavaizduoti ta vizualialiąją poeziją naudodama vaizdus. Palyginimui, as nesistengiu perteikti realybes tokios, kokia ji yra (nes tai man atrodo nuobodu ir neparodo menininko stiliaus), kas buna vaizduojama romanuose, bet as ja “pakoreguoju” savaip, taip isreiksdama savo vidini pasauli. 
 
Labai patiko tapytojo Robert Henri citata, kuri man yra kaip orientyras: “Verciau tapyk skrendancio paukscio dvasia, nei jo plunksnas.”   

Pasivadinau Ingaga ne be priezasties, ne vien del to, kad skambiai zaidziasi su mano vardu Inga. Viena is “gaga” reiksmiu anglu kalboje yra “perdetas entuziazmas, trumpalaike aistra”. Todel vaidzuodama objektus savo darbuose stengiuosi juos sulaikyti laike, tame momente, kuris sukele susizavejima. Sstiliu esu pavadinusi ornamentiniu ekspresionizmu. Ekspresionistu kuriniams budingas herojaus vidines dvasines busenos vaizdavimas, joje kylancios, o ne isorėje vykstancios dramos. Mano nuomone, menas turi buti kaip daina: nebutina girdeti ir suprasti zodzius, jei patinka melodija. 


2.Teigi, jog mėgsti naivų stilių, ryškias formas, sieki kurti pozityvias metaforas. Tavo pozicija skiriasi nuo tradiciškai įsivaizduojamo kenčiančio menininko sąvokos. Ar menininkui būti naiviam, pozityviam – daugiau privalumas nei trūkumas?

is pirmo zvilgsnio naivumas, atrodantis pozityvus ir ryskus, netgi humoristiskas, ne visuomet tiesiog komunikuoja pozityvuma. Naivus stilius suteikia ziurovui laisve improvizuoti, o ne matyti pasauli, toki, koks jis yra pavaizduotas. As nesistengiu konkuruoti su kitais menininkais, todel sunku pasakyti, ar tai privalumas, ar trukumas. 
Kurdama darbus galvoju apie zmoniu namus, ju interjera, kuriu zemiskiems zmonems, bet ne muziejams. Gal todel ir mano, kaip menininkes, statusas, nera kencianti. Menas tiesiog negali iliustruoti problemos, nes jos neisspres. Deja tai tiesa, apie kuria ismokau trejus metus lankydamasi konferencijoje “Ka gali padaryti dizainas” (“What design can do”). Dizainas ir menas gali sukurti grazius ir funkcionalius dalykus, bet reikia pripazinti, neisspres pasaulio problemu. Tuomet kodel kenteti ir rodyti problemas, vietoj to nekurus pozityviu metaforu? 
Man svarbu, kad paveikslas, kabantis ant sienos metu metus, o kartais perduodamas is kartos I karta, spinduliuotu gera energija, nuteiktu zurova sviesioms mintims ar ikveptu dienos darbams. Karta gavau gera patarima: kurk zmonems, tai, ka tu noretum pati tureti ar naudoti. Todel kiekvienas mano darbas “pereina” mano pacios namu sienu “patikrinima”. Pakabinu darba svao svetaineje kelioms savaitems. Jei man darbas nepatinka, tiesiog uztusuoju vadinamuoju gesso drobes pagrindu, ir ant virsaus tapau nauja darba.    

Kitas mano pasirinkimas, kodel tapau ryskiom formom, kartais ir ryskiom spalvom, yra orientacija I siuolaikini zmogu. Mano nuomone, paprastumas, grafiskumas, suaplavintos formos ir ispustos apimtys yra labiau pastebimos skubancio zmogaus. Siuolaikinis zmogus gauna tiek daug vizualios informacijos, todel ir menas turi prisitaikyti prie jo kalbos. Juk ir imoniu logotipai “suplokstejo”, nebera naudojami seseliai ar trimaciai spalvu perejimai. Viskas vizualikoje siandiena tampa paprasta. Bet tai nera tas pats, kaip minimalizmas. Ant mano drobes darbuose nera vietos minimalizmui – kaip viena zymi mados moteris Diana Vreeland yra pasakiusi: akis turi keliauti. Man labai patiko sis jos teiginys, kuriuo kliaujuosi savo darbuose. Taip darbas tampa dinamiskas ir nenuobodus.      
Mane zavi Afrikos genciu kuryba, ypac kaukes, taip pat ikvepia kulturu amatininku darbai. Pavyzdziui, mano vyro, meksikiecio, salies amatininku darbai, kurie yra tokie naivus, paprasti, ornamentiniai ir spalvoti. 
3.Esi ne tik iliustratorė – tavo veikla aprėpia plačius horizontus. Užsiimi keramika, porcelianu… Kuo tau patrauklios šios sritys?

Esu gana praktiska, todel jau pries kelerius metus pradejau sukti galva, kaip galeciau savo vizualika perteikti ant labiau prieinamu ir kasdieniu pavirsiu, objektu, kurie butut tiesiogiai artimesni ziurovui ir dar labiau isilietu I jo kasdienybe. Ir kokiu tik “pavirsiu” neisbandziau, nuo tekstiles iki medzio. Sustojau ties keramika, nes tiesiog “prilipo”, o ir mokytoja nuostabia turiu. Keramika, budama ir primityvi technika, leidzia labai daug, malonu dirbti, bet smagiausia gauti to adrenalino ir nuostabos, kaskart atidarant krosni po degimo. Chemija megsta mane nustebinti. 

Be to, as pati vis stebiuosi, kiek technines galimybes leidzia mums siais laikais! Tai zinant, turint siek tiek igudziu, nebijant eksperimentu ir daznu nusivylimu, galima sukurti labai neblogu groziu. Taip pradejau piesti aplikacijas porceliano indams. Man patinka derinti siuos du skirtingus pasaulius: porceliano tobulybe ir mano grubia, tapybiska “terlione” ant ju. 


4.Tarp tavo pasiekimų galima rasti ir dalyvavimą kino festivaliuose ar dokumentiniuose filmuose. Papasakok plačiau, kokios patirties ten įgavai?

Igijau kurybisko mastymo ir ideju kurimo igudziu. Tam Medijos Meno studijos Vilniaus Dailes Akademijoje buvo neikainojama patirtis. Kurybines dokumentikos filma “Be Happy” kureme kaip viena studiju programos uzduociu. Filmas sekmingai pasirode kelete Lietuvos ir tarptautiniu festivaliu.  


5.Jau ne vienerius metus gyveni Amsterdame, čia taip pat esi surengusi keletą parodų. Ką tau reiškia šis miestas – ar tik gyvenamąją vietą o gal kartu ir svarbų įkvėpimo šaltinį kūrybai? (pastaba: gal galėtumėte atsakydama patikslinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte Amsterdame)


I Amsterdama atsikrausciau is Briuselio. Tuo gyvenimo laikotarpiu buvau tarsi laisvas paukstis, nusesdavau trumpam vienoje ar kitoje Europos valstybeje, ir po poros menesiu palikdavau. Dirbau laisvai samdoma interneto dizaineres darba, turejau pora klientu Briuselyje, todel nusprendziau pabandyti isikurti Amsterdame. Ta tyla didziuliame mieste, vanduo, jaukumas ir pojutis, jog lyg ir esi siurrealistineje realybeje, mane suzavejo. Niekur kitur nesijauciau taip gerai, kaip Amsterdame. Netrukus sutikau savo vyra Gerardo, su kuriuo gan greitai apsigyvenome kartu. Taip ir likau siame mieste jau seseri metai, ir neplanuoju judeti kur kitur. Bent jau artimiausioje ateityje.   

Kadangi esu beveik pusiau uzaugusi kaime, tai man labai artima si siek tiek hipiska atmosfera, kur dviraciu kultura neleidzia uzsidedeti tarp keturiu sienu, bendruomenes jausmas, kur zmones megsta kalbinti vieni kitus tiesiog gatveje. 

Amsterdamas duoda labai daug. Is kulturines puses, kai tiek daug vyksta siame mieste, is to katilo galima atsirinkti ir pasisemti tai, kas man idomu, ir kam turiu laiko. 

Sis miestas man reiskia laisve ir ikvepima.  

6.O ar palaikai ryšius su Lietuva? Ar niekada nekyla minčių sugrįžti?

Niekada nejutau, jog buciau palikusi Lietuva. Griztu tris kartus per metus, ir draugai, giminaiciai aplanko Amsterdame, kasdien bendrauju su mama, domiuosi Lietuvos ivykiais. Ateityje noreciau sudalyvauti parodose Lietuvoje.  

7.Kas lieka kūrybinės veiklos paraštėse? Ar laisvas minutes taip pat užpildai menu?

Stengiuosi, bet buna ir atvirksciai: menu pildau laika tarp “nemeniniu” veiklu. Kaip ir daznas menininkas gaunu uzsakymu, kurie labai retai atitinka asmenines ambicijas, bet jie buna puikūs, kaip as vadinu, pratimai tobulinti techninius igudzius. Taip pat dirbu laisvai samdoma vizualine ir grafikos dizainere, meno vadove: kuriu dizainus internetinem svetainem ir mobiliosiom aplikacijom, logotipus ir vizualika firmoms. Ka tik baigiau projekta Amsterdamo mados savaitei ir vienam olandu zurnalui apie izymybes. Man tai patinka, ir be to, kad yra geras pragyvenimo saltinis, turiu galimybe dirbti komandoje, mokytis ir zengti koja kojon su paskutinemis dizaino tendencijomis. O veliau grizus prie drobes turiu puikia galimybe nauju kampu ir kritiskiau paziureti I savo darbus. 
Daug keliauju. Europos miestuose stengiuosi aplakyti meno renginius arba istaikyti laika kuomet vyksta meno muges. Savotiska manija yra muzieju lankymas, kai kuriuos jau aplankiau po keleta kartu, Amsterdame nepraleidziu didesnio meno renginio ar parodos atidarymo, ir Van Goga “aplankiau” jau nesuskaiciuojama kieki kartu. 

8. Atskleisk, kokie tavo planai artimiausiai ateičiai?

Kuomet pernai lankiausi Japonijoje, isigijau Daruma lele - talismana. Metu pradzioje, sugalvojus pazada sau, reikia nuspalvinti viena jo aki, o metu pabaigoje, ivykdzius ta pazada nuspalvinti kita, ir po Naujuju ja sudeginti. Taigi, mano pazadas sau – 12 didelio formato darbu vienoje stilistikoje. Jau spalis, taciau ju turiu tik 3… Ilgai uztruko stiliaus pasiekos, bet siuo metu intensyviai dirbu, ir tikiu, kad darbu turesiu daugiau. Tuomet su visa kolekcija galesiu drasiai eiti I galerijas.